Merch_banner

Komandos lūžis sezono viduryje. Kodėl keitėsi sudėtis?

Aktyviai treniruojantis ir dalyvaujant svarbiose varžybose, gerai sutarti ir siekti bendro tikslo 5 skirtingiems asmenims tikrai nėra lengvas iššūkis. Pridėkite stresą žaidžiant ir ruošiantis prieš stiprias Europos komandas, tėvų bei aplinkinių požiūrį į esportą ir gausite nemažą psichologinį spaudimą tenkantį daugeliui Lietuvos esporto atletų. Su tuo Timechasers susiduria kone kiekvieną sezoną, tačiau kas buvo daug sunkiau šį?

Buvusio sezono pagrindinis tikslas – per vieną žingsnį

Užbaigus praėjusį sezoną 9-12 vietoje, mums pritrūko tik 1 žingsnio iki patekimo į “Advanced” diviziją. Tai reikštų didelį įvertinimą mums ir atvertų dar daugiau galimybių kautis prieš Europos elitines komandas, gauti pakvietimus į išskirtinius turnyrus ir lygas. Nors ir patekome per plauką į atkrintamąsias po reguliaraus sezono, o vėliau išmetėme dvi itin aukšto lygio Lenkijos organizacijas (viena iš jų lygoje užėmė 2-ąją vietą ir per mus taip pat nepateko į aukštesnę diviziją), likus vienam žingsniui iki tikslo pasiekimo pasibėrė pralaimėjimai ir iškritome.

Nauja sudėtis ir dar didesnė konkurencija

Padarėme išvadas, pradėjome ruoštis šiam sezonui dar net nespėjus pasibaigti buvusiam. Bandėmės įvairius žmones, kad būti kuo labiau susižaidus nuo pat sezono starto. Deja, neviskas klostėsi taip gerai kaip buvo “ant popieriaus”. Vieniems neprilipus prie komandos, kitiems išėjus paskutinę minutę, reikėjo rizikuoti ir bandyti pradėti sezoną šviežiais pakeitimais.

Po buvusio sezono matant kokio kalibro komandos išėjo į aukštesnę diviziją, komandoje vyravo nuotaikos, kad tikrai turime patekti šį sezoną aukščiau. Tik panašu kad vis daugiau organizacijų, tiek išsiperka vietas net ir “Main” divizijoje, tiek pateko iš žemesnių komandos su žinomais žaidėjais. Prie viso to prisidėjo, kad nuo pat sezono pradžios gavome žaisti prieš panašaus kalibro ar net stipresnėm komandom teoriškai, todėl kiekvienas mačas buvo itin sudėtingas ir reikalavo daug pastangų siekiant pergalės. Sužaidus 10 mačų, buvo pradėtos laidoti viltys patekti net į atkrintamąsias – turėjome vos 4 laimėjimus ir 6 pralaimėjimus. Po paskutinio pralaimėjimo pradėjo viskas byrėti ir buvo sprendžiami du keliai – susikaupti ir užbaigti sezoną atiduodant visą save arba baigti jau dabar šį žygį link atkrintamųjų.

Tolimesnė sezono eiga priklausė nuo vieno skambučio

Nubalsuotas buvo antrasis variantas ir likus mažiau nei parai iki artimiausių varžybų neturėjome komandos. Kaip organizacija tikrai negalėjome pasiduoti sezono viduryje, ieškojome įvairių variantų tęsti sezoną. O skambutis, kuris situaciją pavertė vėl kontroliuojama, buvo žinomam Lietuvos žaidėjui Justinui (jL-). jL’as sutiko padėti šią sunkią akimirką ir subūrė mums dar žmonių, kurie padėtų užbaigti sezoną. Tikslas buvo laimėti visus likusius 6 žaidimus jei dar norime turėti realius šansus kažkur patekti. Taigi, prie Ovidijaus “Sidivo” prisijungė Aurimas “Kvik”, Eimantas “pounh”, Armandas “maty” ir Justinas “jL-“. Vėlgi, viskas atrodė per daug gerai, kad būtų tiesa. ESEA taisyklės neleidžia per 7 dienas pakeisti daugiau nei 3 žaidėjų, gavome komandinį “cooldown” periodą ir Justinas, šios pertvarkos autorius nebegalėjo prisijungti į komandą. Trūkstamas skyles užkaišiojo buvę šio sezono žaidėjai kaip Jokūbas “ceNder”, Egidijus “fylzas” ir Rokas “BaGyZ”, kad kai kažkas negalėjo žaisti, vienas ar kitas prisijungdavo. Taip ir užbaigėme sezoną sužaidę visus reguliaraus sezono mačus, o kaip sekėsi, galite skaityti mūsų ESEA 35-tojo sezono apžvalgoje.

Leave a Reply