Merch_banner

Ar esportas taps olimpinių žaidynių dalimi?

Įsivaizduokite tokį vaizdą – olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos metu vykstančiame tautų parade trispalve mosikuotų ne plaukikas ar diskų metikas, o žmogus, pragyvenimui žaidžiantis kompiuteriu. Galbūt sparti pasaulio skaitmenizacija nuves net ir pačias garbingiausias sporto žaidynes į kibernetines erdves?

Norint samprotauti šia tema, visų pirmą privalu atsakyti į klausimą, kaip apskritai sporto šakos yra atrenkamos į olimpines žaidynes. Olimpiada šiuo atžvilgiu nėra įklimpusi sąstingyje – nuo 1896 m. į žaidynių repertuarą buvo įtraukta daugiau nei 100 skirtingų sporto šakų. Esportui norint tapti žaidynių dalimi, pirmiausia Tarptautinis olimpinis komitetas(TOK) jį privalo pripažinti kaip oficialų sportą. Pastaruoju 2019 m. gruodžio mėnesio komentaru, TOK yra deklaravęs poziciją, kad olimpinės žaidynės prioritetą skiria aktyviam gyvenimo stiliui bei fizinei, emocinei sveikatai. Koncentracijos šaltinis tampa ne pats žaidimas, o žaidėjai ar (kiber)atletai. Tarptautinis olimpinis komitetas pareiškė, kad dėka virtualios realybės technikos, sporto simuliaciniai žaidimai tampa vis labiau fiziški, kas leidžia aiškiau atkartoti tradicinio sporto esybę. Iš šio TOK pareiškimo galima suprasti tai, kad esportui norint tapti olimpiados dalimi, šiai disciplinai būtų privaloma inkorporuoti aktyvų gyvenimo stilių ir už kibernetinių erdvių – ruošti specifinius mitybos planus, užtikrinti žaidėjų fizinę bei psichologinę sveikatą. Laimei, populiariausių elektroninio sporto disciplinų CS:GOLeague of Legends ar DOTA profesionalių komandų organizacijos užtikrina visus šiuos TOK keliamus reikalavimus savo žaidėjams. Tiesa, šios populiariausios disciplinos susiduria su kita realia problema – smurto vaizdavimu. Nuo pat elektroninių šaudyklių atsiradimo buvo keltas klausimas, ar kompiuteriniai žaidimai skatina smurtą. 2017 m. Tarptautinis olimpinis komitetas yra pareiškęs, jog smurtas vaizduojamas kompiuteriniuose žaidimuose yra nesuderinamas su Olimpiados vertybėmis. Žinoma, panašaus pobūdžio argumentą galima kelti ir su boksu, kuris yra vienas iš seniausių Olimpinių žaidynių dalis bei kuriame fizinio smurto tikrai nestokojama.  

Timechasers Rocket League komanda / BESL.Pro lyga / Talinas, Estija

Progresas jau vyksta

Kuomet sporto šaka yra pripažinta Tarptautinio olimpinio komiteto, jis įgyja Tarptautinio sporto federacijos statusą. Tuomet tarptautinė organizacija, reguliuojanti šią sporto šaką, privalo įteisinti Olimpinio judėjimo antidopingo kodą, užtikrinant, kad sportininkai net už renginių ribų nevartoja neleistinų medžiagų. Panašu, kad esportas yra priartėjęs prie šio tikslo – minėtose populiariausiose disciplinose prieš kiekvieną didelio masto renginį žaidėjai privalo atlikti tyrimą dėl neleistinų medžiagų patikrinimo. Tai tapo norma, kuomet 2015 m. vykusiame CS:GO turnyre vienos žymiausių JAV organizacijų Cloud9 žaidėjai prisipažino, kad turnyro metu vartojo Adderall.  

Galiausiai, sporto šaka turi pateikti peticiją TOK ir tuomet jis sprendžia, kokiu būdu įtraukti sportą į Olimpinių žaidynių programą, kaip: 1) Sportą(pvz. triatlonas pristatytas 2000 m. Sidnėjuje) 2) Discipliną, jau egzistuojančią sporto šakoje(pvz. Moterų imtynės) ar 3) Renginį, kaip varžybų dalį esančioje disciplinoje(pvz. moterų iečių mėtimas). Esportą, žinoma, reikėtų įteisinti kaip atskirą sporto šaką su skirtingomis disciplinomis(skirtingais žaidimais – CS:GO, LoL, Dota).  

Vieni svarbiausių aspektų, į kurį atsižvelgia TOK yra viešas susidomėjimas disciplina bei jos renginio organizavimo kaštai. Susidomėjimas esportu yra milžiniškas – Newzoo atliktu tyrimu, 2019 m. esporto auditorija buvo 443 milijonai žmonių. Anot šio tyrimo, šis skaičius turėtų trečdaliu padidėti per ateinančius trejus metus. Patiems renginiams suorganizuoti nereikalinga būtina naujų stadionų statyba, kadangi istorinė esporto praktika rodo, kad milžiniško masto renginius galima suorganizuoti jau egzistuojančiuose krepšinio ar ledo ritulio arenose.  

Galiausiai, esporto kaip Olimpinių žaidynių dalies problema susiredukuoja į pripažinimo klausimą. Nors elektroninis sportas kol kas dar nėra pripažintas Tarptautinio olimpinio komiteto, savo administraciniu pasirengimu, viešojo intereso įtaka ne tik nenusileidžia, bet ir lenkia kai kurias Olimpiados sporto šakas. Olimpinės žaidynės istoriškai buvo linkusios nukrypti neortodoksišku keliu – vienas to pavyzdžių būtų 1900 m. vykęs sportu pripažintas gyvų balandžių šaudymas. Galbūt ir esportui išauš diena įgyti tradicinio sporto statusą? 

Leave a Reply